Naujienos

Po kelionių po užjūrio kraštus grįžęs Nida In Deep šeimininkas Rokas surinko romantišką Bičiulio valandą, kurioje dalinasi ritmiška ir romantiška muzika. Prie viso to prideda ir labai jautrų savo potyrių aprašymą:

Užsisakęs vieną nuogą bilietą į pustuštį miestą, pilnai užpildęs savo muzikinę biblioteką, palikęs begalę vietos skaidrioms mintims ir naujiems potyriams išvykau be žemėlapio, atsarginio plano ir be konkretaus tikslo. Taip prasideda mano prisiminimas iš devyniolikos istorijų gyvenimiško nuotykio... taip prasideda mano kelionė kur skraido vėjo dukra.

Visuomet smalsauju, koks yra trumpalaikių sutiktų pakeleivių skaičius, kokia jų kelionės pradžia ir pabaiga,  kokią istoriją jis gabena savo kruopščiai supakuotame minčių lagamine. Ilgainiui stebėdamas nepažįstamą, atkreipi dėmesį į jo judesius, elgesį, kūno kalbą ir veido bruožus, kurie išduoda jo išgyvenimus bei patirtį, jis tampa įdomus ir turintis savo tikslą. Kintančioje aplinkoje užsirašo nauji potyriai, bet net ir tuomet, būdamas savimi, nepažįstamasis nuoširdžiai pasakoją asmeninę istoriją. Svarbus kiekvienas, net ir pats pirmasis išlipęs lyjančioj nakty, vienišoj stotelėje, nepažįstamoj šaly. Juk kartais nėra svarbu nei vieta, nei laikas, ... kaip kelionės pradžioje, taip ir pasiekus galutinį tašką... kuomet turi eiti, tuomet privalai veikti... Pagavus tokias akimirkas yra smagu atsisėsti patogiausiame skersgatvio kampe, iš kurio geriausia stebėti susikertančius kelius, judančią aplinką ir praeivius, pačiam liekant nepastebėtam. Tai mažas, šiek tiek kvailas bet beproto įdomus tikroviškas video žaidimas gyvenimais. Dažnai spėlioju sutiktų pro šalį praplaukiančių praeivių gyvenimus, išgalvoju jiems vardus, personažus ir tautybes, mintimis pasakoju jų istoriją, interpretuoju jų kasdieną ir lydėdamas juos akimis sugalvoju kelionės tikslą. Man atrodo, kad vienas jų keliaują iš paskutinio susitikimo, o kitas skuba kažkieno pasveikinti, trečias labai ramus, nukabinęs galvą tik stebi žingsnius, nes negali nei pabusti, nei užsilikti ir tiesiog plaukia pasroviui. Štai skubantis ir tikriausiai niūniuojantis Alice Russell lyriką su maža viltim, kad kiekvieną rytą kartojant romantiškos dainos žodžius apie taip laukiamą nepažįstamą mylimąją, gyvenimo netikėtumas jam padovanos išsvajotą pažintį likusiai kasdienai,... o tuomet visa kas atrodo taip pilka, pagaliau taps teisinga... o sulaukęs jis galės papasakoti, kaip troško šio susitikimo, kuris pagaliau išplėšė širdgėlą iš besiblaškančios širdies, iš sužeistos sielos, iš vienišos nakties. Todėl jis skuba... skuba sutikti merginą, kurios vardas tikriausiai bus Maja. Nors iš tiesų, juk visi mes pas kažką skubame... vieni sugrįžti, kiti kažką sulaikyti ir išsaugoti, dar kiti tiesiog pasimėgauti pokyčiais. Tačiau net ir pokyčiai būna skirtingi. Štai, klajodamas vėjo keliais atsiduriu nuogam mieste, pustuštės kavinės kampe gurkšnoju juodą kavą, stebiu nepažįstamus praeivius ir kaupiu pokyčius... tuomet aplanko išvada, jog nei vienas mano paties sugalvotas pokytis niekada nebus toks saldus, kurį gali padovanoti artimas žmogus... ir prisimenu mažą, netikėtą ir puikų pavyzdį - nuostabios moters pirmą bučinį skambant šiai muzikai. Atrodo visai nereikšmingas prisiminimas, tačiau kiekvieną kartą mane aplankęs, jis nuskraidina į slėnį tarp keturių kalnų. Išplaukęs sapnų ir svajonių pasaulis, prisiminimų vaiduoklius galvoje, dainuojanti širdies lopšinė viduje...

Net jeigu ir paskęsiu atsidavimo jūroje, nugrimsiu užmarštin kaip neatrastas akmuo,

Renkuosi degti ieškojimo poreikiu giliu, dairytis begalinio vandenyno platumų,

Tegul  gyvuoja niekieno meilė – tvirta rūsti ugninga nesibaigianti ir amžina sesuo! 

 Ar dovanos kada atsakymus net nepaklausus? Ji veda ieškantį iš proto, o man tiesiog smalsu...

Dažniau, kasdien ir visuomet norisi daugiau tokių prisiminimų... ir svajonių, ir potyrių, ir nežinomybės, ir atsakymų,... ir žinoma pačios kelionės. Kelionė yra skirta ugdyti savo vaizduotę priimant tyrą realybę ir suprasti daugelį dalykų ne taip kaip mums atrodė, bet taip, kokie jie yra iš tikro. Tai pokyčiai, ieškojimas ir svarbiausia atradimas. Puse kelionės džiaugsmo sudaro pasiklydimo žavesys. Net ir pasiklydę du keliautojai visuomet gali surasti bendrą tikslą. Juk bet kokios istorijos, net ir meilės, visuomet prasideda nuo visiškai nepažįstamų susitikimo. Todėl kelionės tikslas niekados nėra vieta - tai būdas naujai žvelgti i viską šiek tiek kitaip...

®

Smagaus klausymo!

Kompiliacija parsisiuntimui čia!